Praktika Turkijoje

Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 20, 19:51

44.JPG
DIlKOM1
44.JPG (109.56 KiB) Peržiūrėta 21764 kartus(ų)
55.JPG
Indrė S. :)
55.JPG (169.59 KiB) Peržiūrėta 21764 kartus(ų)
66.JPG
Indrė V. :)
66.JPG (182.22 KiB) Peržiūrėta 21764 kartus(ų)
Sveiki visi!

Mes esame dvi Šiaulių Universiteto studentės Indrė S. ir Indrė V., atliekančios praktiką Turkijoje, Anadolų Universitete, DILKOM kalbos ir konunikacijos sutrikimų centre.
Turkijoje praleisime 1,5 mėnesio. Atliksime įvairių terapijų stebėjimus, bendrausime su logopedais, dirbančiais DILKOM ir susipažinsime su veikla, kuri yra vykdoma šiame centre...

Į Turkiją atvykome rugsėjo pabaigoje, tačiau savo praktiką pradėjome tik nuo spalio 1 dienos, nes Anadolų Universitete ir DILKOM centre, nauji mokslo metai prasideda vėliau nei pas mus, Lietuvoje.

Dabar trumpai norėtumėme pristatyti centrą, kuriame atliekame savo praktiką.

DILKOM

Dilkom yra pripažintas, unikalius išteklius patologijos srityje, turinčiu kalbos ir kalbėjimo centru, įsteigtu 1999 metais Turkijoje. Šis centras padeda vaikams ir suaugusiems, kurie turi komunikacijos sutrikimų Turkijoje.

Vizija

Šis centras siekia būti šios srities lyderiu ir gauti nacionalinę bei tarptautinę pagarbą švietimo sistemoje, mokslinių tyrimų sferoje. Taip pat DILKOM centras norėtų bendradarbiauti su Turkijos bei kitų šalių universitetais, įstaigomis, kurios užsiima tokia pačia veikla, bei šeimomis, auginančias vaikus, kurie susiduria su kalbos ir kalbėjimo problemomis.

DILKOM misija yra:

•Padaryti kuo didesnį poveikį žmonėms, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, suteikiant jiems reikalingą ir tinkamą pagalbą bei stengiantis sumažinti jų švietimo bei socialinius barjerus.
• Plėsti žinias apie normalią vaiko raidą visais gyvenimo etapais; Skirti daug dėmesio kalbos ir kalbėjimo sutrikimams ir problemoms susijusiomis su gyvenimo trukme;
• Norima sukurti vertinimo, konsultavimo ir pagalbos teikimo metodus asmenims, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų;
• Teikti logopedo pagalbą kiekvienam, turinčiam kalbos ir kalbėjimo sutrikimų;
• Pateikti kalbos įvertinimą ir suteikti pagalbą žmogui, turinčiam kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, bei rekomendacijų jo šeimai;
• Tvarkyti ir įgyvendinti švietimo programas, rengti seminarus, siekiant gauti kuo daugiau praktikos klinikose, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigose;
• Atlikti mokslinius tyrimus, siekiant plėsti jau turimas žinias.

Kokias paslaugas teikia DILKOM?


Vertinimai

Kalbos specialistai įvertina vaiko ir suaugusiojo elgesį, bendraudami su juo ir kalbos įvertinimo testais, kurie apibūdina asmens komunikavimo problemas. Logopedai tiria asmenis pradedant nuo ankstyvos kūdikystes ir iki vyresnio amžiaus.

Kokios terapijos vykdomos DILKOM?

DILKOM centre vyksta savaitinės terapijos vaikams ir suaugusiems, kurių metu yra diagnozuojamos kalbėjimo, kalbos ir klausos problemos. DILKOM centras turi 5 svarbias kalbos ir kalbėjimo sutrikimų šakas, kurioms skiria daugiausia dėmesio (akustinių garsų sutrikimai, mikčiojimas, afazija, vėluojanti vaiko kalba ir audiometrija). Centre vyksta terapijos skirtos: Akustinių garsų sutrikimams, artikuliacijos ir fonologinės kilmės kalbos sutrikimams, gomurio anomalijoms tyrinėti, motorinės kalbos sutrikimams, balso ir rijimo sutrikimams. DILKOM turi vieną didelį grupinės veiklos ir devynis terapijos kambarius.

Kokias galimybes DILKOM suteikia savo studentams?

Biblioteka

Centras siūlo savo studentams galimybę prieiti prie šaltinių apie kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, kurių nėra gausu Turkijoje. Biblioteka nėra labai didelė, bet pateikia įvairių straipsnių, ataskaitų, žurnalų ir kitų periodinių leidinių apie kalbos ir kalbėjimo sutrikimus.

Kompiuterių laboratorija

Laboratorija turi 20 kompiuterių ir studentai gali laisvai naudotis kompiuteriais bet kuriuo metu. Be to, jie gali stebėti terapijų užsėmimus virtualioje erdvėje , nes kiekviename terapijos kambaryje yra kameros.

Tyrinėjimai

Vienas iš pagrindinių šio centro tikslų yra moksliniai tyrimai. DILKOM centre yra įsikūrusi Turkijos mokslo ir technologijų mokslinių tyrimų taryba (TÜBITAK) ir Anadolu universiteto paramos centro vykdomų projektų fondo mokslinių tyrimų komisija. Centras taip pat vykdo įvairius projektus bendradarbiaujant su Turkijos ir pastaruoju metu JAV universitetais. Paskutiniu metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas moksliniams tyrimams, kuriuos reikia pagrįsti praktika.


Kokias vertybes plėtoja DILKOM?

• Pasitikėjimą savimi
• Sąžiningumą
• Bendravimą ir bendradarbiavimą
• Atsakomybę
• Komandinį darbą
• Kūrybingumą
• Lygiavertį ugdymą visiems.

Išsamiai aprašėme DILKOM centrą. Taip pat turime ir trumpą video medžiagą, kurioje pateikiama šiame centre vykdoma veikla. Šią medžiagą ketiname pristatyti platesnei auditorijai, vos tik grįžusios į Lietuvą. ;)

Taip pat pridedame ir keletą nuotraukų...


p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!

Linkėjimai, Indrė S. ir Indrė V.
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 20, 22:00

Indrė S.
2012-10-03


Štai atėjo mūsų pirmoji praktikos diena. Pirmiausia susitikome su savo praktiko vadove Esra Dilkom centre. Esra mums aprodė centrą, terapijos kambarius, didelį grupinio užsiėmimo kambary. Viską apžiūrėjus, mus supažindino su logopedais, kurių užsiėmimus stebėsime. Visi buvo labai malonūs ir draugiški, maloniai ir šiltai mus sutiko. Jaučiaus labai gerai, nejaučiau jokios įtampos, nes aplinkui visi žmonės buvo labai malonūs ir paslaugūs. Mus taip pat supažindino su sekretore, kuri kiekvieną kartą mums atėjus mums parodys, kur vyks užsiėmimas. Pats Dilkom centras labai erdvus ir šviesus, supanti aura labai gera.
Susipažinus su centru, ėjome stebėti mūsų pirmojo užsiėmimo, kuris vyko erdvioje klasėje . Įėjus mus pasitiko dvi logopedės, kurios veda užsiėmimą. Jos taip pat maloniai mus sutiko. Mane labai nustebino klasės dydis jos apstatymas, nes buvo pilna įvairių žaislų, priemonių , patalpos viduryje stovėjo stalai.
Užsiėmimas prasidėjo žaidimu su muzikos instrumentais. Kiekvienas vaikas išsirinko po muzikos instrumentą ir logopedėms dainuojant, jie grojo. Vaikams labai patiko, nes jie galėjo tiesiog barškinti instrumentais. Tokiu žaidimu siekiama vaikus supažinti su muzikos instrumentais ir išmokti juos įvardinti. Grupiniame užsiėmime dalyvavusių vaikų kalba buvo labai neaiški. Po žaidimo visi vaikai į krepšį turėjo padėti savo instrumentą ir pasakyti jo pavadinimą. Kitas žaidimas buvo su gyvūnais, kurio esmė tokia pati, kaip ir prieš tai buvusio. Po dviejų žaidimų vaikams buvo pertraukėlė, per kurią žaidė įvairius žaidimus: mergaitės su lėlėmis, o berniukas su mašinomis. Vaikams bežaidžiant buvo lavinama jų kalba, nors jie ir ilsėjosi nuo prieš tai buvusių dviejų užduočių. Per pertraukėlę vaikai užkando, ėjo į kitą žaidimų kambarį ir mes kartu su jais pažaidėm, buvo labai smagu. Po pertraukėlės vaikai ir mes sugrįžome į klasę, kur toliau vyko užsiėmimas. Vaikams buvo sekama pasaka, po to jie spalvino paveikslėlius ir taip užsibaigė ši grupinė terapija.
Man stebėtas užsiėmimas labai patiko, nes atmosfera buvo labai jauki. Visi žmonės malonūs, iš jų elgesio nebuvo matyti, kad mes jiems trukdome savo buvimu. Užsiėmime patiko, kad logopedės daug dainavo, nes dainelės buvo susijusios su savaitės dienomis. Stebėti užsiėmimą man nebuvo nuobodu, nes viskas buvo nauja, kitaip nei Lietuvoje.
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 20, 22:03

Spalio 3 diena, Indrė V.

Pagaliau išaušo pirmoji mūsų praktikos diena, kurios labai ilgai laukėme. Dėl įvairių tvarkaraščių pakitimų ir netikslumų viskas prasidėjo palyginus labai vėlai – tik spalio 3 dieną. Iš tiesų, tikėjausi, jog savo praktiką - stebėjimus DILKOM, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų centre atliksime daug anksčiau – vos tik atvykus. Tačiau, yra kaip yra. Manau, jog svarbiausia, kad praktika visgi pagaliau prasidės...

Taigi, šiandien, ankstų rytą jau laukėme savo praktikos vadovės DILKOM centre ir norėjome sužinoti tikslų tvarkaraštį, kuris mums padės lengviau susiorientuoti naujoje aplinkoje. Vos tik išvydus praktikos vadovę – ji man paliko didelį įspūdį. Iš pirmo žvilgsnio smulkutė, atrodanti kiek pavargusi ir pasimetusi moteris, tačiau su šypsena veide ir švytinčiomis akimis. Tą akimirką supratau, jog praktikos metu viskas bus gerai. Susipažinome su ja. Ji vardu Esra. Mes taip pat prisistatėme. Žinoma, kaip ir visi kiti, kurie susipažino su manimi ir mano kolege, Esra nustebo, jog mūsų vardai yra vienodi. Suprantu, truputėlį paradoksalu – dvi Indrės ir iš Lietuvos, studijuojančios spacialiąją pedagogiką, logopediją. Tačiau manau, kad kaip tik dėl mūsų vardų vienodumų, bus lengviau juos prisiminti. Tiesa, kalbant apie mūsų praktikos vadovę Turkijoje, galiu pasakyti, jog tikėjausi jos visai kitokios. Tikėjausi, jog ateis pikta, rodanti nepasitenkinimą ir per daug reikli moteris. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl to tikėjausi? Mano nuomonė šiuo klausimu yra tik viena – ne kiekvienas žmogus nori susidurti su žmonėmis iš kitos šalies, juk visą laiką viską reikia aiškinti užsienio kalba. Juo labiau, kai aiškinant reikia mokėti tam tikrus specifinius terminus anglų kalba, kurių ypač gausu logopedijos moksle. Dar kartelį noriu paminėti, jog praktikos vadovė pasirodė labai šauni, su kuria galima pasikalbėti ir, kuri visuomet mielai padės iškilus kokiems nors nesklandumams.

Susipažinus su praktikos vadove peržiūrėjome visų, DILKOM centre vykstančių terapijų tvarkaraščius. Viską suderinome, pasakėme jai, kas mus labiausiai domina, ką norėtumėme pamatyti, ką naujo sužinoti. Ji mums patarė, kurie užsiėmimai labai verti dėmesio ir jų stebėjimas mums gali praversti ateityje, o kurie mažiau svarbūs. Taip pat surašė visų centre dirbančių logopedų vardus, bei kokioje srityje kiekvienas iš jų dirba. Iš tiesų, nežinau, kaip yra Lietuvoje, nes man su tuo neteko susidurti, tačiau čia, kiekvienas logopedas dirba savo srityje. Pavyzdžiui, vieni susikoncentravę į neišsivysčiusią ankstyvąją vaiko raidą ir kalbą bei artikuliacijos problemas, kiti dirba su vaikais ir suaugusiaisiais, kurie turi tam tikrų neurologinių problemų ir jos lemia kalbos ir kalbėjimo sutrikimus. Iš tiesų, galėčiau vardinti ir vardinti, kokioje srityje dirba kiekvienas logopedas, tačiau nemanau, jog tai yra labai svarbu. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, logopedų kvalifikacija ir susikoncentravimas ties viena sritimi man labai patiko. Patiko pati idėja. Dirbant tokiomis aplinkybėmis kiekvienas logopedas gali būti savo srities specialistas, jam nereikia per daug blaškytis tarp įvairių sutrikimų ir problemų. Iš tiesų, grįžusi į Lietuvą būtinai pasidomėsiu, kokia situacija šiuo klausimu yra mūsų švietimo sistemoje. Ar logopedas privalo gerai dirbti visose savo darbo srityse, ar turi susikoncentruoti ties viena, kaip ir šiame centre, Turkijoje.

Beje, pamiršau paminėti, jog Esra mums taip pat aprodė visas patalpas, kuriose dirba logopedai. Kabinetų yra ganėtinai daug ir kiekvienas iš jų turi savo paskirtį. Man labiausiai įstrigo du. Pirmasis, tai lyg didelis žaidimų kambarys, kuris yra suskirstytas zonomis. Viename kampe stovi vaikiškas virtuvinis kombainas, apkrautas žaisliniais indais, kitoje kambario dalyje stovi didelė vonelė, pilna makaronų. Kaip supratau, visi kambaryje esantys daiktai yra naudojami vienai ar kitai grupinės terapijos veiklai. Antrasis kabinetas palikęs man įspūdį savo šaltumu buvo afazijos kabinetas. Kabinete stovi pora kėdžių, stalas, tikriausiai neveikiantis kompiuteris ir didelė kėdė, kaip stomatologijos kabinete. Ant sienų kaba tušti, minkšti stendai. Reikia tikėtis, kad ateityje, po įvairių terapijų ant stendų bus pakabinti bent keli vaikų piešiniai ar plakatai, kurie bent truputėlį pagyvins kabinetą. Nežinau, dabar galvoju, jog gal kaip tik tokie kabinetai turi atrodyti „tušti“ vien tam, kad mažiau blaškytų dėmesį ir logopedui būtų paprasčiau dirbti su vaikais terapijos metu.

Ši diena, mano nuomone, yra viena iš svarbiausių, nes šiandien pirmą kartą stebėjome grupinės veiklos terapiją. Ji vyko anksčiau mano aprašytame žaidimų kambaryje. Pirmą kartą mačiau tokio tipo terapiją, kurioje dalyvavo dvi logopedės ir 3 vaikai, kurie turėjo apie 4-5 metukus. Kas keisčiausia, vaikai beveik nereagavo į mus, kai mes sėdėjome prieš juos. Jie visą laiką stebėjo logopedes ir darė, tai ką jos pasakydavo. Kalbant apie veiklą, kokia buvo užsiimama terapijos metu - ji buvo labai įvairi. Mano nuomone, veiklos įvairovė mažamečiams vaikams ir juo labiau turintiems, kalbos ir kalbėjimo, sutrikimų vaikams yra labai svarbi. Iš pradžių vaikai pasimokė instrumentų pavadinimus, paskui jais pagrojo, kol tuo tarpu logopedės padainavo dainelę. Vėliau vaikams buvo parodyta lentelė su metų laikais, mėnesiais ir nupieštais paveiksliukais, kurie reiškė orų prognozę. Vaikai mėgino pasakyti, kartodami paskui logopedes, kiekvieno mėnesio pavadinimą, tačiau jiems nelabai sekėsi. Tikrai buvo galima girdėti, jog vaikams logopedo pagalba yra būtina. Vėliau vaikai mokėsi pavadinti gyvūnus, pasakyti, kaip gyvūnai „sako“. Tiesa, patiko vienas dalykas. Praėjus tam tikram užsiėmimo laikui, vaikai gavo užkandžių. Man nėra tekę girdėti, kad kokiame nors centre Lietuvoje būtų taip daroma. Juk tai nėra nei užklasinis ugdymas, nei darželis. Mano nuomone, Lietuvoje žmonės nesistengia sudaryti visapusiškų sąlygų vaikų gerovei. Ne kartą yra tekę darželyje girdėti auklėtojos žodžius: „Jei nenori, nevalgyk. Namo parėjęs pavalgysi“. Bet tai tik mano nuomonė. Galbūt kiti žmonės mano, jog tai nėra būtina. Tačiau, bet kokiu atveju, man patiko ši idėja.

Tiesa, susidūrėm su viena labai didele problema - kalbos nesupratimu. Šiandien dar tik pirmoji praktikos diena ir mes nieko nesuprantame. Manau, bus labai sunku vertinti ir stebėti logopedų veiklą terapijų metu, nes nesuprantame, kalbos. Tačiau, nėra to blogo, kad neišeitų į gerą. Kol šiandien vaikai mokėsi pavadinti gyvūnus, žiūrėdami į korteles, mes taip pat „mokėmės“. Kiekvieno paveikslėlio kitoje pusėje buvo parašytas gyvūno pavadinimas ir mes jį nusirašydavome į savo užrašus. Manau, kad bent truputėlį praplėsime savo turkų kalbos žodyną ir galbūt tie žodžiai mums pravers ateityje.

Tiesa, pamiršau paminėti vieną labai svarbų dalyką. Praktikos vadovė mus šiandien pristatė visiems logopedams ir perspėjo, jog mes ateisime stebėti logopedijos terapijų. Visi pasirodė labai malonūs. Buvo net tokių, kurie iš karto pasiūlė ateiti pas juos ir pradėti savo praktiką iš karto, vos tik susipažinus.
Taigi, šiandien diena buvo kupina įspūdžių. Pirmas susitikimas su praktikos vadove, pirmas stebėtas užsiėmimas nežinoma kalba ir daug visko, kas man nauja. Kol kas nebuvo nieko, dėl ko labai išgyvenčiau ir nebenorėčiau atlikti praktikos Turkijoje, DILKOM centre. Galėčiau pasakyti tik tai, kad likau sužavėta centre vykdoma veikla ir labai maloniai nustebinta logopedų malonumu bei geraširdiškumu. Tikiuosi, kad laikui bėgant neteks niekuo nusivilti...
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 20, 22:07

11.JPG
DILKOM 3
11.JPG (81.12 KiB) Peržiūrėta 21730 kartus(ų)
22.JPG
DILKOM 2
22.JPG (101.29 KiB) Peržiūrėta 21730 kartus(ų)
33.JPG
DILKOM 1
33.JPG (90.23 KiB) Peržiūrėta 21730 kartus(ų)
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Ieva09 » 2012 Spa 21, 00:35

Sveiko, merginos!

matau,kad ir jums puikiai sekasi. Labai šaunus ir įdomus jūsų centras. Pamanau,patirties ir įspūdžių jau dabar per akis.
Smagu bus susitikti, paklausyti jūsų pasakojimų.
Sėkmės jums!
Linkėjimai iš Maltos! ;)
Ieva09
 
Pranešimai: 3
Užsiregistravo: 2012 Spa 15, 17:25

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 21, 14:03

Spalio 4 diena, Indrė V.

Šiandien įspūdingu greičiu prabėjo mūsų antroji praktikos diena. Tiesą pasakius, net nežinojome, ko tikėtis iš šios dienos, nes viskas kol kas nauja ir nepažįstama. Tačiau, visos valandos praleistos DILKOM centre praėjo labai naudingai. Supratau vieną dalyką, kad kalbos nesupratimas, tai tikrai nėra kliūtis norint viską stebėti iš šalies ir stengiantis suprati viską, kas vyksta aplinkui...

Vos tik atėjus į DILKOM, apsilankėme pas sekretorę kabinete, kuri turi visus individualių ir grupinių terapijų tvarkaraščius. Sekretorė, kaip ir didžioji dauguma Turkijos miesto, kuriame gyvename, žmonių – nemoka anglų kalbos. Šis dalykas mane kiek suglumino. Kaip galima nė žodžio nesuprasti tokios reikalingos ir paplitusios pasaulyje kalbos dirbant tokį darbą... Šiandien su Indre nusprendėme, jog eisime į skirtingas terapijas, juk nežinome, nei kaip jos vyksta, nei kas jose be vaiko ar suaugusiojo ir logopedo gali dalyvauti. Sekretorė mus su Indre palydėjo į skirtingus kabinetus, kuriuose vyksta individualios terapijos.

Šiandien stebėjau tris individualias terapijas pas skirtingus logopedus, kurie vienas nuo kito savo bendravimo stiliais yra ganėtinai skirtingi. Pirmoji logopedė, su kuria susidūriau pirmajame stebėtame užsiėmime labai daug laiko kalbėjosi su vaiku, stengdamasi į pokalbį kuo mažiau įtraukti vaiko tėtį. Antrasis logopedas kaip tik, daugiau laiko kalbėjosi su vaiko mama apie tai, kokius sunkumus ji patiria augindama tokį vaiką ir su kokiais sunkumais susiduria pats vaikas kasdieninėje veikloje. Trečioji logopedė visą savo dėmesį skiria tik bendravimui su vaiku. Tačiau, labiausiai šiandien patiko pirmoji terapija...

Vos tik įėjau į kabinetą, ten jau sėdėjo jaunas vaikinukas ir jo tėtis. Jie su manimi pasisveikino greičiau, nei aš spėjau susivokti, kas vyksta aplinkui. Tėtis truputį kalbėjo angliškai, paklausė iš kur esu, ką čia veikiu ir kitokių paprastų dalykų. Taip pat, vaikinas, kuris laukė ateinančios logopedės manęs paklausė, kaip man sekasi. Iš tiesų, nesitikėjau tokio žmonių mandagumo ir malonaus bendravimo.

Iš karto pamačiusi vaikiną supratau, jog jis turi ne tik kalbos, bei kalbėjimo problemų, bet ir tokių, kurias galima pamatyti išoriškai. Jo tėtis man pasakė, jog vaikinui nustatytas cerebrinis paralyžius. Iki šiol, man nebuvo tekę pamatyti žmogaus, turinčio tokią problemą realiame gyvenime, todėl labai susidomėjusi vėliau stebėjau visą užsiėmimą.

Pagaliau, kiek vėluodama, kabineto duris pravėrė logopedė, su kuria susipažinome vakar (kai Esra – mūsų praktikos vadovė, mus supažindino su visais centro logopedais). Ši logopedė dirba su asmenimis, kurie turi artikuliacijos sutrikimų ir tam tikrų neurologinių problemų. Iš karto įžengusi pro duris, ji mandagiai pasisveikino su mumis, nusišypsojo ir dar kartelį mane pristatė vaikinui ir jo tėčiui. Taip pat, paklausė, ar jie nieko prieš, jei aš stebėsiu jų susitikimą. Iš tiesų, manau, jog paklausti pacientų ir jų šeimos narių, atėjusių kartu su jais, apie terapijos stebėjimą reikėtu pasiklausti iš anksto. Juk, manau, kad ne visi žmonės nori būti stebimi visą terapijos laiką visiškai pašalinio žmogaus.

Logopedė, atliko pagrindinius veiksmus prieš pradedant apžiūrą – užpildė dokumentus, tačiau tuo pat metu visą laiką bendravo su vaikinu. Tikriausiai norėdama susipažinti, klausė paprastų dalykų, susijusių su jo kasdieniniu gyvenimu. Tačiau, kas labiausiai man įsiminė, dokumentų pildymas visų terapijų metu užtruko kiek per ilgai. Gerai, jeigu logopedas tuo pačiu metu bendrauja ir su pacientu, o jeigu ne, tai vaikas neturi veiklos, kuria galėtų užsiimti tuo metu. Todėl manau, jog reikėtų kažką keisti šioje vietoje, kitaip tariant, ieškoti kitos išeities pildant dokumentus, kad tai neužimtų per daug laiko.

Užpildžiusi dokumentus logopedė pradėjo vaikino apžiūra įvairiais logopediniais pratimais. Tiesa, buvau kiek nustebusi, kai pamačiau, jog visi pratimai yra tokie patys, kokius mes mokėmės paskaitų metu. Nežinau kodėl, bet tikėjausi kažko kitokio, dar nematyto. Bet tikriausiai logopedijos mokslas yra toks pats visame pasaulyje. Tuos pačius pratimus gali pritaikyti visuose pasaulio kampeliuose.

Atlikus artikuliacijos aparato apžiūrą, logopedė mus nusivedė į kalbos terapijos kambarį, kuriame buvo įrašinėjama vaikino kalba. Pirmą kartą buvau tokioje vietoje, todėl susidomėjusi akimis sekiau kiekvieną logopedės ir vaikino atliekamą veiksmą. Vos tik įjungusi kompiuterį, logopedė paprašė vaikino tarti keletą garsų į mikrofoną ir viską įrašinėjo.

Štai taip praėjo mano pirmasis individualios terapijos stebėjimas. Kitos dvi terapijos vyko panašiai, tačiau vaikai turėjo tik fonologinius sutrikimus.
Taigi, kalbant apie šios dienos įspūdžius galiu pasakyti, jog jų turiu labai daug. Bet svarbiausia, kad dabar pamačiau, kaip yra vedama individuali terapija, kokius pratimus ir kokia tvarka galima juos atlikti. Pamačiau kaip atrodo kalbos terapijos kambarys ir sužinojau, ką jame logopedai gali veikti. Taip pat labai patiko, kad nesusilaukiau jokių neigiamų komentarų iš vaikų tėvų bei pačių logopedų. Logopedai kaip tik, labai stengėsi viską išaiškinti, išversti, apie ką kalbėjo su vaikais, vaikų tėvais, kokias rekomendacijos pateikė jiems. Manau, kad diena praleista DILKOM tikrai nepraėjo veltui.
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 21, 14:05

Indrė S.
2012-10-04 Ankstyvusis kalbos neišsivystymas


Per pirmąjį stebėtą individualų užsiėmimą stebėjau visiškai nekalbančią mergaitę, kuriai yra treji metukai. Mergaitę atvedė mama. Pirmąją užsiėmimo dalį, logopedas klausinėjo mamos apie mergaitę ir jos problemą. Tuo pat metu, mažoji žaidė žaidimą ir ko nors norėdama ateidavo, patemdavo mamai už rankos ir rodydama į norimą daiktą jo prašydavo skleisdama neaiškius garsus. Mergaitė kartais rodydavo agresyvumą, kai mama nekreipdavo į ją dėmesio. Užsiėmimas vyko nedideliame, bet gražiame kabinete su žaislais. Atmosfera buvo labai smagi, nesijautė jokios įtampos. Po pokalbio su mama logopedes priėjo prie mergaitės ir kartu su ja žaidė. Žaisdamas klausinėjo daiktų pavadinimų, bet mergaitė jam nieko nepasakė, tik skleisdavo neaiškius garsus. Nors mergaitė dar maža, bet jautėsi drąsiai, buvo aktyvi, nes lakstė po kabinetą. Net prie manęs priėjo ir padavė žaislinį puodelį.
Stebėtas užsiėmimas labai patiko ir sukėlė tik teigiamas emocijas. Buvo malonu stebėti užsiėmimą, nes logopedas labai malonus ir maloniai elgėsi su mergaite, kartu su ja žaidė žaidimus ir tuo pačiu tikrino mergaitės kalbą, ką ji gali pasakyti, ar geba atpažinti aplinkoje esančius daiktus. Logopedas dirbo labai nuoširdžiai, buvo galima pastebėti, kad jis myli savo darbą ir dirba neatmestinai.
Antrą užsiėmimą stebėjau mikčiojantį berniuką. Jis į DILKOM atėjo su mama ir tėčiu. Pastebėjau, kad į užsiėmimus beveik visada ateina vaikas su abiem tėvais. Pirmiausia vyko pokalbis apie vaiką, buvo klausiama ar kas nors giminėje yra turėję tokią pačią problemą. Po pokalbio vyksta kalbos tikrinimas su kalbos įvertinimo kortelėmis. Vaikui parodo paveikslėlį ir jis turi jį įvardinti. Berniuko tėvai man pasirodė labai draugiški, nes mane pakalbino, bet deja aš nieko nesupratau. Šią stebėtą terapiją vedė kita logopedė, bet ir ši buvo labai maloni kaip ir visi kiti logopedai. Man patinka tai, kad būdamas užsiėmime į tave piktu žvilgsniu niekas nežiūri, dažniausiai tik nusišypso. Toks kitų nuoširdus elgesys man labai patinka.
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Renata » 2012 Spa 21, 23:11

Sveikos merginos,

Džiaugiuosi jūsų naudinga praktika. Dėkui, už labai išsamius aprašus ir nuotraukas. Dalinkitės savo įspūdžiais su mumis, tikrai labai įdomu.
Renata
 
Pranešimai: 6
Užsiregistravo: 2011 Lap 15, 11:19

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 22, 14:00

Džiugu, kad sudominome, tikrai ir toliau dalinsimės savo įspūdžiais. ;)

Beje, Ieva, mes taip pat labai džiaugiamės, kad savo praktika esate patenkintos. Būtų smagu, kad įkeltumėte ir jūs bent dieną savo dienos aprašą :)

Linkėjimai!
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Re: Praktika Turkijoje

Standartinė Indres » 2012 Spa 28, 13:27

Spalio 8d. Indrė S.

Šiandien stebėjau užsiėmimą pas labai malonią logopedę. Kai tik pamačiau ją, pagalvojau, kad bus įdomu stebėti užsiėmimą. Kai tik įėjau į terapijos kambarį, logopedė iš karto pasisveikino ir prisistatė. Laukdamos vaiko, truputėlį pabendravom, paklausė iš kur esu, pasakė, kad ateis mikčiojantis berniukas, septynerių metų.

Kai prasidėjo užsiėmimas logopedė berniuko klausinėjo asmeninės informacijos (gyvenamosios vietos, telefono numerio). Vaikui neatsakius, tėvai už jį pasakydavo, o logopedė paprašydavo, kad tėvai leistų berniukui kalbėti. Daugelis logopedų kalbėdavosi su tėvais, o ši logopedė stengėsi kalbėti su vaiku. Berniukas buvo labai nedrąsus, jį buvo sunku prakalbinti, nes šis vis žiūrėdavo į tėvus ir laukdavo, kol jie už jį atsakys. Pabendravus su vaiku, logopedė kalbėjosi su tėvais. Paklausė ar kas iš giminės turėjo problemų, susijusių su mikčiojimu. Tėvai lankėsi pas daug gydytojų, jiems net buvo pasiūlyta skaityti knygą, kurią tėvai atsinešė į užsiėmimą ir parodė logopedei. Po pokalbio su tėvais logopedė pradėjo tikrinti berniuko kalbą. Pirmojoje tikrinimo dalyje naudojo kalbos įvertinimo korteles. Iš vaiko tariamų žodžių girdėjosi, kad vaikas nežymiai mikčioja. P to sekė teksto skaitymas. Berniukas tekstą perskaitė neblogai, padarė tik keletą klaidų. Po teksto skaitymo logopedė paprašė, kad vaikas papasakotų, ką nors apie save, nes logopedė norėjo patikrinti jo spontanišką kalbą. Problema buvo prakalbinti berniuką, nes jis vis žiūrėdavo į tėvus, dėl šios priežasties tėvai išėjo iš terapijos kambario. Išėjus tėvams vaikas pradėjo pasakoti ir logopedei buvo lengviau įvertinti berniuko kalbą. Ištyrus vaiko kalbą, tėvai sugrįžo į terapijos kambarį ir logopedė jiems viską paaiškino, patarė į kokią terapiją vaikas galėtų eiti, kad jam butų suteikta pagalba.

Tėvams ir vaikui išėjus, logopedė man viską paaiškino. Parodė visus užpildytus popierius, labai išsamiai papasakojo, kas ir kokiu tikslu buvo daroma. Ji taip nuoširdžiai pasakojo. Tuo man labai patiko ši logopedė. Iki šiol man niekas taip visko nebuvo taip išaiškinęs. Šiandieninis užsiėmimas man paliko didžiausia įspūdį visu praktikos laikotarpiu.
p.s. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite! Esame atviros Jūsų nuomonei, pageidavimams bei diskusijoms!
Indres
 
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: 2012 Spa 20, 18:30

Kitas

Grįžti į Jaunojo mokytojo klubas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron